ĮKĖLIMAS



Domenai nuo 15 Lt Dedikuoti.lt serveriai Hostingas Serveriai.lt
 Referatai: Informatika
AGP magistralės veikimo principai, PCIExpress magistralė
Magistralė – komunikacijos linija jungianti du ar daugiau kompiuterio įtaisus. Pagrindinis magistralės bruožas – bendroji duomenų perdavimo terpė. Magistralė jungia daugybę įtaisų, ir signalas, kurį siunčia vienas įtaisas, gali būti priimtas visų prie magistralės prijungtų įtaisų. Jei du įtaisai siųs signalus, jų signalai sutaps laike ir bus iškraipyti. Taigi vienu laiko momentu signalus gali siųsti tik vienas įtaisas. Daugeliu atveju magistralę sudaro daugybė komunikacijos linijų. Kiekviena linija signalai siunčiami dvejetainės formos. Linijas sujungus į visumą, dvejetainiai skaičiai gali skaičiai gali būti siunčiami vienu metu t.y. lygiagrečiai. Kompiuteryje turime kelias skirtingas magistrales, užtikrinančias ryšį tarp skirtingų kompiuterio hierarchijos struktūros lygio komponenčių. Magistralė jungianti pagrindines kompiuterio komponentes (CPĮ, atmintį, Į/I įrenginius) vadinama sistemine magistrale. Apibendrintą kompiuterio jungimų tarpusavio struktūrą sudaro viena ar kelios sisteminės magistralės.

Algoritmai
PAIEŠKA PAPRASTAME SĄRAŠE 1.1. Nuosekli paieška Tegu įrašai išdėstyti atsitiktinai kaip buvo įrašyti. Reikia surasti duotą įrašą pagal raktą. Nuosekliai ieškant reikia peržiūrėti visus įrašus nuosekliai.Vid.peržiūrėų įrašų sk. ieškant yra Lap =L/2. Jei įrašo nėra teks peržiūrėti visus įrašus L. Tarkim ieškomo įrašo su tikimybe p0 nėra sąraše, tada vid. peržiūrėtų įrašų sk. Lap=L*p0+i1L (i*pi ); pi=1-p0/L. Ieškant įrašo sutvarkytame faile(įrašai išdėstyti pagal raktą) reikia peržiūrėti iš eilės, todėl vid. peržiūrėtų įrašų sk. tas pats: Lsp=L/2.

Atvirojo kodo programos
Kas yra atviro kodo programa? Tai kompiuterinė programa, kuri platinama pagal atviro kodo licenciją. Tokia programinė įranga dažniausiai pasižymi šiomis savybėmis: • nemokama; • laisvai prieinami išeities kodai; • galima laisvai platinti ir modifikuoti, nekeičiant licenzijos. 13psl.

Kompiuteriniai virusai
Kompiuterinis virusas yra programa, savaime įsiskverbianti į kitas programas ir sugebanti daugintis. Gebėjimas daugintis yra sąlygojamas viruso ypatybės ieškoti dar neužkrėstų programų ar bylų, kurios yra kaupikliuose ir jas infekuoti. Jeigu, sakykim, esate susidūrę tik su “pramoginiu” virusu tai nereiškia, kad nėra kitų daug pavojingesnių. Virusų kūrimo tikslai ir paskirtis yra labai skirtinga – vieni tik trikdo kasdieninį kompiuterio ar kompiuterinio tinklo darbą, kiti gi skirti tam tikriems duomenims ieškoti ir naikinti. Kompiuterinių virusų padarinių šalinimas gali kainuoti daug brangiau negu visas tinklas (prarandama begalė neįkainojamos informacijos). Kompiuterių virusai beveik niekuo nesiskiria nuo biologinių virusų (jei palygintume kompiuterio sudedamasias dalis ir žmogaus organus, o bylas ir programas su ląstelėmis gautume visišką analogiją). Terminą “kompiuterio virusas” pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fred Cohen 1984 metais. Po įvairių virusų siautėjimų (“Černobylis”, “Cornel/Arpanet”) kompiuteriniams virusams pradėta teikti tokią pačią reikšmę kaip ir AIDS ir kitoms pasaulinio mąsto ligoms ar nelaimėms. Kompiuterinių virusų grėsmė dar tik padidėjo nuo to, kad atsirado kompiuteriniai vietiniai tinklai, o vėliau ir globalūs – “Arpanet” ir “Internet”. Dėl virusų gebėjimo daugintis ir tinklų susikūrimo kelis ar keliasdešimt tūkstančių kartų padidėja jų griovimo ir plitimo mąstai.
Dabar naršo: Mazea
^ Taisyklės / moksliukai 2.0 / info@moksliukai.lt
© 2012 / Variklis / Dizainas / Kūrimas ^Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas