ĮKĖLIMAS



Domenai nuo 15 Lt Dedikuoti.lt serveriai Hostingas Serveriai.lt
 Referatai: Interpretacijos
Jurgio Savickio apsakymo “Ad astra” analizė bei interpretacija
Jurgio Savickio apsakymo “Ad astra” analizė bei interpretacija

A. Baranausko poema "Anykščių šilelis"
Baranauskas poemoje pavaizdavo gerai pažįstamą gimtojo krašto gamtą. Anykščių šilelis - tai grażus miškas, nuo Anykščių miestelio siaura juosta nusitęsęs Šventosios pakrantėmis keliolika kilometrų. . Bene ryškiausiai mes galime suprasti, kad žodžiais šilelis, miškas poetas kalba apie Lietuvą, o senovinis šilelis atskleidžia didingą Lietuvos praeitį. Ir be praeities idealizvimo “Anykščių šilely” galime surasti daug romantizmui būdingų bruožų. Be gamtos sureikšminimo kūrinyje ryškiai pastebimas Dievo suabsoliutinimas, taip pat iškeliami jausmai (ypač ramumas, malonumas). Kai ir daugelis romatikų, gamtoje A.Baranauskas įžvelgia paslaptingą jėgą, kuri vėl ir vėl traukia lietuvį į mišką. A. Baranauskui patinka toks sielos poilsis, ramybė, tačiau mes visą tai galime sieti su pagonybe. Taippat A.Baranauskas vaizduoja vis atgyjantį šilelį, kuris gali simbolizuoti lietuvių tautą, kartas, todėl būdamas miške žmogus tarsi atsiduria šalia savo protėvių - savotiškam rojuje - greičiau pagoniškame, nei krikščioniškame. Bet jau “kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę”, nebėra sielai nusiraminti kampelio, nebėra šventos vietos, nebėra rojaus - miško.

A.Mackaus eilėraščio "Sala ir paukštis" interpretacija
Algimantas Mackus savo kūryboje išreiškia gyvenimo beprasmybę, joje dominuoja mirties tamatika, kuri viešpatauja erdvėje ir laike, kaip galutinė realybė. Absoliutus mirties viešpatavimas išmuša daiktus iš nuolatinių padėčių, sujaukia sąvokas ir atima įprastas gyvenimo prasmes. Jo poezijoje, kaip ir šitame eilėraštyje, susijungia depoetizacija ir vidinis nerimas.

A.Miškinio kūrinio "Rūpintojėlių Lietuva" interpretacija
Antanas Miškinis - modernaus neoromantinio stiliaus poetas, programiškai siekęs poetinę kalbą suartinti su šnekamąja, tautosakinę tradiciją keitęs literatūrine kultūra, dainiškąją patirtį jungęs su avangardistine poetika. Antanas Miškinis gimė 1905m. sausio 29d. Juknėnų kaime, Utenos apskrityje. 1945-1948m. A.Miškinis įsijungė į antisovietinę rezistenciją. 1948m. buvo suimtas, už akių nuteistas ir ištremtas į Sibirą. Tik 1956m. jam buvo leista grįžti į Lietuvą. Sibiro tremtyje poetas sukūrė vieną pačių stipriausių pasipriešinimo literatūros kūrinių - eilėraščių ciklą (paskelbta 1989m.). Grįžęs į Lietuvą, poetas galėjo rašyti tik optimistinius arba neutralius gamtinius eilėraščius, vertė įvairių autorių kūrinius į lietuvių kalbą, rašė atsiminimus.A.Miškinis mirė 1983m. gruodžio 16d. Vilniuje.

A.Vaičiulaičio novelės "Rogės" interpretacija
Antanas Vaičiulaitis – europietiško išsilavinimo intelektualas, XXa. kultūrinio, visuomeninio gyvenimo veikėjas, vienas ryškiausių prozininkų, lietuvių literatūros klasikas. Apibūdindama jo kūrybą, literatūros kritikė Regina Dilienė rašė: ,,Vaičiulaitis yra lietuviškos ir Vakarų kultūros auklėtinis“. Antanas Vaičiulaitis sukūrė romaną ,,Valentina,, , novelių knygas ,,Vidudienis kaimo smuklėj,, , ,,Pelkių takas,, , kur gamta akcentuojama kaip vertybė, nesikeičianti istorijos sūkuriuose, vienoda turtingam ir vargšui. Ypač meniška rašytojo apysaka ,,Rogės,, .

A.Vienuolio novelės ,,Paskenduolė” ištraukos interpretacija
Ištrauką galėtume suskirstyti į dvi dalis: pirmoji - Veronikos kelionė iki Šventojo kryžiaus ir pati kryžiaus scena. Apie tai ir yra ši ištrauka. Kelias iki kryžiaus tai lyg ėjimas per anapusinio pasaulio erdvę. Visa yra taip mistiška, kad atrodo negalėtų būti realu. Metas – vidunaktis, tamsos, paslaptingumo, numirėlių laikas. Nors Veronika, kaip ir visas kaimas, turėtų miegoti, tačiau ji išeina ir šiuo išėjimu parodo savo neatitikimą visai kaimo bendruomenei. Lyg artintųsi prie to mistinio pasaulio. Eina nešina vienoje rankoje rožančiaus , o kitoje – žolynų vainiku, apkaišyti kryžių. Kryžiaus apkaišymas – tai lyg ritualas, kaimo tradicija pagerbti viešpatį Dievą.

Adomo Mickevičiaus poemos „Gražina“ interpretacija
A.Mickevičiaus poema „Gražina“ yra ir herojinis, ir istorinis kūrinys. Jame minimi istoriniai faktai, tai mūšiai su kryžiuočiais, karališkieji amžiai, didvyrių, karžygių laikai. Heroizmo šioje poemoje apstu. Visi žmonės pilni ryžto, ir pasitikėjimo savimi, jie visi gina savo tėvynę.

Antano Škėmos ištraukos interpretacija
Antanas Škėma – vienas iš įdomiausių išeivijos prozininkų ir dramaturgų. Škėma savo vakarietiškumu, moderniu bei savitu, tačiau gan sudėtingu požiūriu atnešė nemažai naujovių į pokario lietuvių literatūrą. Svarbiausias jo kaip kūrėjo uždavinys – autentiškai perteikti egzistencinę būtį. Vienas garsiausių šio rašytojo kūrinių „Balta drobulė“ – tai klasikinis, lietuvišku modernizmu persmelktas tekstas. Jo centre žmogus – menininkas, kūrėjas, ieškantis savęs, ieškantis kūrybos esmės ir prasmės – Antanas Garšva.

Antikos meno reikšmė šiuolaikinėje literatūroje interpretacija
Antikos menas, per kelis Europos kultūros tūkstantmečius nuolat inspiravęs įvairių sričių grožinės bei mokslinės kūrybos pasireiškimus, yra toks platus, tvarus ir įvairiapusis reiškinys, kad net ir šiandieninėje postmodernistinės kultūros terpėje neretai tampa ekscentriškų išpuolių taikiniu, tuo ne prarasdamas, o tik darsyk parodydamas, o tik darsyk parodydamas savo gyvybingumą, pademonstruodamas save kaip patikimą neblėstančios traukos objektą. Antikos kūrybos principai: gyvenimą vaizduoti kaip maksimaliai gražų, kilnų ir gerai sutvarkytą pagal iš anksto įsivaizduojamą grožio, tobulumo ir harmonijos idealą, kuris buvo susijas „stichinio materializmo“ pasaulėjauta ir mitologija.

Apie A.Baranausko "Anykščių šilelį"
Anykščių šilelį Baranauskas sukūrė per dvejas 1858m. ir 1859 m. vasaros atostogas Anykščiuose.Poetas valingai kaupė gimtųjų Anykščių krašto realijas, folklorinių poetiką bei frazeologiją.Paskutinį postūmį imtis plunksnos galėjo sukelti poeto paliudyti ,,lyg peiliu smog꒒ seminarijos dėstytojo žodžiai, kad lietuvių kalba - prastuolių kalba, nederanti poezijai.Tą pačią vasarą jis pradėjo rašyti, siekdamas įrodyti, kad suniekinta lietuvių kalba, kaip neprilykstantčia Pono Tado kalbai,galima parašyti kūrinį,nenusileidžiantį A..Mickevičiaus poezijai.O poemos ,,diegas’’,anot poeto žodžių, prasikalęs 1858 m. vasarą, išgirdus apstulbinusį tėvo posakį ,,liemuo liemenį plaka’’.

B.Sruogos eilėraščio „Supasi, supasi lapai nubudinti” interpretacija
B.Sruoga – labai įdomi asmenybė, netilpusi į jokius rėmus, nei į partinius, nei į visuomeninius. B. Sruoga kūrė todėl, kad jam patiko kurti, jam neįdomus buvo galutinis rezultatas ir dėl jo jis nesistengdavo. Būtent šis eilėraštis yra vienas iš tokios kūrybos pavyzdžių.

Balio Sruogos "Milžino paunksmė" interpretacija
B.Sruoga- įvairiapusio talento rašytojas, palikęs ryškų pėdsaką daugelyje mūsų literatūros ir kultūros sričių. Sruoga- dramaturgas, dramaturgijos ir teatro tyrinėtojas. „Milžino paunksmė”- tikroji B.Sruogos dramaturgijos pradžia.

Balys Sruoga ,,Dievų miškas” ištraukos interpretacija
B.Sruoga platesniame kultūros kontekste įsitvirtino kaip savito kūrinio – ,,Dievų miškas’’ – autorius. Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. ,,Kaip rašytojas humanistas, kaip filosofas ir psichologas, B. Sruoga ieškojo atsakymo į pagrindinį XX a. klausimą: kaip ir kodėl atsirado nežmoniška fašizmo ideologija, kaip vieni žmonės pavirto žvėrimis, o kiti, silpni, iškamuoti, bejėgiai, iš paskutiniųjų stengėsi išlikti žmonėmis.’’

Bitės Vilimaitės novelės „ Dzūkė mergaitė “ interpretacija
Bitė Vilimaitė ( g.1943 ) – šiuolaikinės prozos rašytoja novelistė. Jos kūriniai apgaulingai paprasti – kas svarbiausia yra paslėpta. Iš jų žymiausi novelių rinkiniai- „Tėvo vardas“, „Vasaros paveikslėlis “, „Užpustytas traukinys“, visos kūrybos rinktinė- „Papartyno saulė “.

Bitės Vilimaitės novelės „Per Želvių girelę“ interpretacija
B. Vilimaitė yra akyla gyvenimo stebėtoja. Tai rašytoja realistė, kurios dėmesio centre- socialinė ir moralinė problematika. Jos psichologinės prozos kūriniai turi didelę apibendrinančią galią. Juose parodomos svarbiausios laikmečio problemos, paprastas, silpnas bei skriaudžiamas žmogus. Šio autorės kūrybai būdingas minimalizmas, lakoniškumas, todėl jos novelės dėl glaustos formos ir trumpumo artimos miniatiūros žanrui. Kurdama nepretenzingus buities vaizdelius lyg kokius paveikslėlius ar ištraukėles iš žmonių kasdienybės, jų elgesio ir tarpusavio santykių, rašytoja atskleidžia jai rūpimus esminius, būtiškus dalykus.
Dabar naršo: Mazea
^ Taisyklės / moksliukai 2.0 / info@moksliukai.lt
© 2012 / Variklis / Dizainas / Kūrimas ^Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas