Moksliukai.lt: Astronomija

Navigacija

Pradžia

D.U.K.

Įkelk pratybas už taškus

Pasirinkti leidini

Draugai

Referatai: Astronomija

Astronomija
Astronomija – mokslas tiriantis Visatos kūnų ir jų sistemų sandarą, judėjimą, susidarymą, raidą, Visatos medžiagos fizikinę būseną ir cheminę sudėtį. Žvaigždynas – tai žvaigždžių grupė su jai priklausančia erdvės dalimi. (88). Žv spindesio matas – ryškis(m). Ryškiausios 1 silpniausios 6. Tarp 2 vienetų ryškio skirtumas 2.5. spindesys (L). dangaus sfera – įsivaizduojama neriboto spindulio sfera.Vertikali linija einanti per stebėtoją, kerta dangaus sferą virš galvos esančiame zenito taške.

Galaktikos
[Paukščių takas]: daugybės silpnų žvaigždžiųč nematomų pavieniuič telkinys /balzgana juosta nakties danguje, matoma tamsiomis be Mėnulio naktimis. Rudens vakarais driekiasi per visą dangų iš šiaurės rytų pietvakarių link (maždaug sutampa su migruojančių paukščių skridimo kryptimi). Tai milžiniškos disko pavidalo žvaigždžių sistemos-Galaktikos-projekcija dangaus sferoje Galaktiką sudaro šimtai milijardų žv. ,jų spiečių, tarpžvaigždinių dujų ir dulkių debesų-ūkų. Saulė su savo planetomis skrieja aplink Galaktikos centrą. Galaktikos žv. tankiausiai susispietusios disko formos erdvės dalyje(disko skersmuo~100000šm). Žv. tankis Galaktikoje nevienodas, o tarpžvaigždinėje erdvėje yra šviesą sugeriančių dulkelių debesų, todėl PT atrodo kaip šviesi juosta.

Galaktikos(1)
Galaktikos pagal išvaizda skirstomos: spiralines, elipsines, netaisyklingąsias, pekuliarines. Arčiausiai mūsų gal. Didžiojo ir mažojo magelano debesų galaktikos, matomos pietų pusr. Visų tolimų galaktikų spektro linijos pasisilinkusios I raudonąją spektro pusę. Tai rodo, kad galaktikos tolsta nuo mūsų dideliu greiciu. Pagal Hablo desnį, galaktikų tolimo greitis tiesiog proporcingas nuotoliui r = v/H . šis dėsnis teigia, kad visata plačiasi, o nuotoliai tarp galaktikų visą laiką dideja. Manoma kad visata pradejo plėstis pries 13 mlrd metų ivykus didžiąjam sprogimui.

Jupiteris
Jupiteris. Tai didžiausia ir masiviausia saulės šeimos planeta. Jupiterio masė didesnė už visų kitų didžiųjų planetų bendrą masę net pustrečio karto. Tačiau iki Saulės masės jam dar toli gražu: iš vienos Saulės būtų galima padaryti beveik 1050 tokių kosminių kūnų kaip Jupiteris. Vidutiniškas Jupiterio tankis – pats artimiausias Saulės tankiui: 0,08 g/cm3 mažesnis už jos tankį.

Kas yra kosminiai spinduliai
Vadinamieji pirminiai kosminiai spinduliai-tai realityvistiniai protonai, elektronai, helio, taip pat negausūs sunkesniųjų elementų branduoliai, kurių kiekvieno energija ne mažesnė kaip šimtai megaelektronvoltų (MeV). Atlėkę iš Galaktikos platybių, Saulės, po truputį ir iš Jupiterio, jie iš visų pusių daužo Žemės atmosferą:kas sekundė į 1cm3 sminga kelios tokios reliatyvistinės. Daugumos kosminių spindulių dalelių energijos siekia kelis šimtus MeV-1 GeV.

Kosminė Stotis MIR
Daugelis iš mūsų matė televizijos laidas ar skaitė įspūdingas knygas, kurios nupasakoja Sovietų ir JAV kosminių programų kovą 1950 - 1960-siais. Kas gali pamiršti visų amerikiečių nuostabą, kai jie sužinojo, kad sovietų Sąjunga paleido palydovą Sputnik 1958-siais? Po jo sekė 1961-ųjų Sovietų paleidimas Jurijaus Gagarino į kosmosą, kuris tapo pirmuoju tokiu žmogumi Žemėje. Po to sekė daug paralelių įvykių, kuriuose Sovietai ir JAV aršiai konkuravo.

Marsas
Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės. Jam skiriama itin daug dėmesio. Šio amžiaus pradžioje daugelis astronomų buvo įsitikinę, kad Marse yra išsivysčiusi civilizacija. Dabar šis mitas yra sugriautas. Jau nebetikima, kad egzistuoja net ir primityvi organinė medžiaga.

Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas
Merkurijus:lietuviškai Vaivora.Artimiausia saulei planeta.Nuotolis kinta nuo 46 – 70 mln.km.Orbita gerokai ištęsta.Skersmuo 2.6 karto mažesnis už Žemės,o masė 18 kartų.Aplink saulę apskrieja per 88d. o aplink savo ašį – 59d.Saulinė para trunka 176d.Paviršius labai panašus į mėnulio – nusėtas gausybe įvairaus dydžio ,apskritų kraterių,susidariusių krintant stambiems meteoritams..

Paukščių takas
Danguje nusidriekusią balzganą juostą, ypač gerai matomą tamsiomis nemėnesėtomis naktimis, žino turdūt kiekvienas. Ją, žinoma, pastebėjo dar mūsų tolimi protėviai, kuriems dangus ir jo reiškiniai atrodė nesuprantami ir paslaptingi. Tačiau žmogui būdingas siekimas ieškoti bet kokio reiškinio priežasčių, stengtis viską paaiškinti. Taip atsirado pasakos ir mitai, kuriuose puikiai atsispindi mūsų bočių pažiūros į pasaulį, jo atsiradimą ir būtį. Nors mitologija pasakoja apie dievus ir deives, turinčius viršgamtinę galią, tačiau neretai mituose atsispindi ir materialistinės pažiūros.

Planetos - špera
Merkurijus, Venera, Žemė(Ž), Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Kuo toliau nuo Saulės(S), tuo pl greitis mažesnis. Vidinės p – orbitos arčiau S nei Ž, išorinės – toliau. Vidines pl – Merkurijus ir Venera, kitos išorinės. Vid pl - Merk ir Ven gali atsidurti tarp Ž ir S arba anapus S tokios padėtys vadinamos apatine ir viršutine jungtimis.

Planetų duomenys
Saulės sistemą sudaro pati saulė, devynios didžiosios planetos (žemės grupės planetos: merkurijus, venera, žemė, marsas; didžiosios planetos: jupiteris, saturnas, uranas, neptūnas), daugybė mažų planetų (asteroidų), kometoidų, meteorinių kūnų, dulkių ir dujų.

Saulės kalendorius
Saulės kalendorius Kalendorių sudarymo pirmenybės laurai tenka Egiptui. Beveik visų dabartinės Europos Saulės kalendorių prototipų galima laikyti senovės Egipto kalendorių, sudarytą, pagal kai kuriuos duomenis, IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą.

Saulės kalendorius(1)
Šiolaikinis mokslas turi nemaža žinių iš astronomijos ir glaudžiai su ja susijusių kalendorių istorijos. Senovėje astronomijos centrai Vakaruose buvo Babilonas, Finikija, Aleksandrija, Atėnai, Roma; Rytuose - Indija, Vidurinė Azija, Kinija.

Teleskopų rušys ir jų ypatybės
Teleskopas – pagrindinis astronomų instrumentas. Be jo mūsų žinios būtų labai ribotos, nes kiti instrumentai, pavyzdžiui, veikiantys spektroskopo principu, yra susiję su teleskopu, kuris surenka jiems reikalingą šviesą. Pirmasis teleskopą sukonstravo italų astronomas G.Galilėjus 1610 m. Teleskopo paskirtis – surinkti kuo daugiau dangaus šviesuliš šviesos, o jeigu stebima vizualiai – padidinti kampą, kuriuo matomas stebimasis objektas, ir šitaip sustiprinti skiriamàją akies gebą.

Visata
Stacionari ir begalinė Visata. Nors kosmologijos elementų galima įžvelgti daugelio įžimiausių pasaulio mąstytojų pažiūrose, jos apžvalgą pradėsime nuo paties paprasčiausio, bet drauge ir sudėtingiausio Visatos modelio. Tai begalinė laike ir erdvėje, stacionari ir tolydinė Visata. Erdvė joje trimatė, euklidinė.