ĮKĖLIMAS



Domenai nuo 15 Lt Dedikuoti.lt serveriai Hostingas Serveriai.lt
 Referatai: Lietuvių kalba
Aforizmai
Balzakas H. Kas nepažino meilės, tas tarsi negyveno. Balzakas H. Meilė - vienintelė aistra, nepripažįstanti nei praeities, nei dabarties. Įechovas A. Meilė parodo žmogui, koks jis turėtų būti. Dikensas Į. Nėra prasmės prisiminti praeitį, jei ji neturi įtakos dabarčiai. Egziuperi (A. de Sent) Būti žmogumi - reiškia būti atsakingam. Egziuperi (A. de Sent) Reikia daug išgyventi, kad taptum žmogumi.

Akcentologija
Daiktavardis. Pirminiai (paprastieji) daiktavardžiai. Pirmoji kirčiuotė. Antroji kirčiuotė. Ketvirtoji kirčiuotė. Priesagų vediniai. Pirmoji kirčiuotė. Antroji kirčiuotė. Ketvirtoji kirčiuotė. Galūnių vediniai. Pirmoji kirčiuotė. Trečioji kirčiuotė. Priešdėlių vediniai. Pirmoji kirčiuotė. Sudurtiniai daiktavardžiai. Pirmoji kirčiuotė. Tarptautiniai daiktavardžiai. Pirmoji kirčiuotė. Antroji kirčiuotė. Vietovardžiai. Pirmoji kirčiuotė. Antroji kirčiuotė. Būdvardis. Dviskiemeniai būdvardžiai. Daugiaskiemeniai būdvardžiai. Skaitvardis. Pirminiai (paprastieji) skaitvardžiai. Trečioji kirčiuotė. Įvardis. Pirminiai (paprastieji) įvardžiai. Ketvirtoji kirčiuotė. Savito kirčiavimo įvardžiai. Samplaikiniai įvardžiai Galinio dėmens kirtį turintys įvardžiai. Savito galūninio kirčiavimo įvardžiai. Veiksmažodis. Nepriesaginiai veiksmažodžiai. Tvirtapradės šaknies veiksmažodžiai. Tvirtagalės šaknies veiksmažodžiai. Mišrieji veiksmažodžiai. Veiksmažodžiai, kurių bendraties ir būtojo kartinio laiko priesaga ir esamojo laiko šaknis kirčiuota tvirtapradė. Priesagos –ėti vediniai. Veiksmažodžiai, kurių bendraties priesaga kirčiuota tvirtapradė, esamojo ir būtojo kartinio laiko šaknis kirčiuota tvirtagalė arba trumpa. Priesagos –yti vediniai. Priesaginiai veiksmažodžiai. Veiksmažodžiai, turintys kirčiuotą darybos priesagą. Priesagos –ėti vediniai. Neasmenuojamos veiksmažodžio formos. Dalyviai. Veikiamieji dalyviai. Prieveiksmis. Pirminiai (paprastieji) prieveiksmiai. Priesagų vediniai. Prieveiksmiai su formantu –(i)ai. Būdvardiniai prieveiksmiai. Dalyviniai prieveiksmiai. Prieveiksmiai su formantu –iau. Dalelytė. Dalelytėmis tapę pavieniai žodžiai ar jų junginiai. Pavieniai žodžiai. Žodžiai, neturintis formantų (baigmenų). Žodžiai su formantais (baigmenimis). Suaugtiniai žodžiai. Sudėtinės (samplaikinės) dalelytės. Prielinksnis. Pirminiai (paprastieji) prielinksniai. Jungtukas. Pirminiai (paprastieji) jungtukai. Jungtukais tapę (ar juos atitinkantys) kiti žodžiai. Sutrumpėję žodžiai. Naudotos literatūros sąrašas.

Antanas Miškinis
Įvadas. Antano Miškinio biografija. Antano Miškinio kūryba. Antano Miškinio eilėraščio "Taip gera būtų pagyvent be rūpesčio…" analizė. Išvados. Literatūros sąrašas.

Ar galiu didžiuotis savo protėviais
Jau nuo seniausių laikų mūsų protėviai drąsiai gynė savo šalį, į kurios nepriklausomybę kėsintasi nuo pat valstybingumo pradžios. K. Puidos istoriniame romane ,,Magnus dux“ vaizduojamos narsios lietuvių kovos su Kryžiuočių ordinu, kuris po du šimtus metų trukusių puldinėjimų buvo sutriuškintas Žalgirio lauke. Kaip bebūtų gaila, lietuviams teko kovoti ne tik su kryžiuočiais. XVIII amžiuje Lietuva pateko Rusijos imperijos žinion. Tačiau mūsų protėviai su nelaisve nesitaikstė – stengėsi atkurti valstybę, organizavo sukilimus. V. Mykolaičio-Putino romano ,,Sukilėliai‘‘, kuriame vaizduojamas 1863 – 1864 metų sukilimas, pagrindinis veikėjas A. Mackevičius iškeičia kunigo sutaną į kario uniformą ir be baimės stoja į kovą už tėvynės laisvę. O kur dar partizanų priešinimasis Sovietų Sąjungos valdžiai... Akivaizdu, jog Lietuva savo valstybingumą išsaugojo tik bebaimių laisvės gynėjų, širdyse puoselėjančių didžiulę meilę tėvynei, dėka.

Įskaitai - ar mokslas daro žmogų laimingesnį?
(Mokslo pasiekimai). ISTRAUKA: Ar mokslas išgelbės pasaulį? Šis klausimas jau ilgai neduoda žmonijai ramybės. Nuo pat žmogaus atsiradimo, žmogus stengiasi atrasti kažką naujo, kurti įvairiausius dalykus, padėsiančius visuomenėje bei jo asmeniniame gyvenime. Aš bandysiu įrodyti, kad be mokslo, gyvenime, gyventi yra daug sunkiau. Šioje, sparčiai besivystančioje visuomenėje būtina nuolat mokytis, kad įgytum išsilavinimą, nes be jo niekur toli nenukeliausi. Turint specialybę, lengviau rasti darbą, daug mokantis, automatiškai igyjama daugiau žinių: galima lengviau rasti išeitį iš sunkios situacijos, galima kurti savo idėjas ir jas vėliau panaudoti savo asmeniniame gyvenime, ar visuomenėje. Šiais laikais išsilavinimo prieinamumas nėra langvas, reikia nuo pat kojos įkėlimo į mokyklą kantriai ir stropiai mokytis. Visi tolimesnio gyvenimo pagrindai yra vidurinėje mokykloje, ją reikia baigti kuo aukštesniu įvertinimu, norint vėliau gauti aukštesnį išsilavinimą. Šiandieną manau, mokslas vis tampa brangesnis ir tai sukelia sunkumų prasčiau besimokančiam jaunimui, tada ir iškyla klausimas: Kur stoti? 1945m. Dž. Ekerto ir Dž. Moučlio sukurtas pirmasis kompiuteris iš esmės palengvino gyvenimą didžiąjai daliai visuomenės. Vėliau, ištobulėjus kompiuteriui, jis tapo neatsiejama dalis mūsų kasdieniniame gyvenime. XXIa. Kompiuteris vis labiau artėja prie tos ribos, kai bus užmirštos knygos... atsiradęs internetas, dar labiau nutolino literatūra nuo žmonijos. Manau, kad praėjus dar keletai dešimtmečių, knygos visai išnyks. Ar mokslas išgelbės pasaulį? Manau, kad taip! Gimusieji šio šimtmečio pradžioje savo gyvenime patyrė ne tik karus ir žmonių naikinimus, bet ir begalinę mokslo ir technologijos pažangą. Šiandien per pusdienį galima nuvykti iš Europos į Ameriką. Žiulis Vernas (1870) aprašė kelionę į Mėnulį, kelionę aplink pasaulį per 80 dienų ir plaukimą po vandeniu, visa tai atrodė fantazija, o šiandien tai jau reali praeitis. Atradimas sulfamidų, penicilino ir kitų antibiotikų išgelbėjo daugelį nuo ankstyvos mirties ir pailgino amžių. Pažanga polimerų srityje įgalino žmoniją turėti užtektinai drabužių. Agrotechnikos išvystymas įgalino pamaitinti milijonus ir atstumti bado šmėklą. Atominės energijos pažabojimas suteikė elektrą milijonams ir sutaupė gamtos išteklius, nors ir buvo rizikos. Šių dienų žmonija įžengė į informacijos amžių, kai kompiuteriai ir telekomunikacija pakeitė mūsų gyvenimą. Kai kurie mokslininkai sako, kad vienа gražiа dieną mokslo pažanga keliais dešimtmečiais prailgins, šiuo metu natūralia organizmo egzistavimo riba laikomа žmonių gyvenimo trukmę.

Knygos turi nematomas dureles - jas skaityti verta
Knygos - tai žinių lobynas. Knygos nuo senų laikų buvo skaitomos. Nuo amžių žmonės jomis domėjosi. Kažkada knyga buvo vienintelis žinių šaltinis, vienintelė pramoga. Knygos plėtoja žmonių vaizduotę, padeda suprasti gyvenimą bei žmogų supantį pasaulį. Žmonės mėgsta skaityti knygas ne tik dėl to, kad smagiai praleistų laisvalaikį, kad kažko išmoktų. Žmonės mėgsta skaityti, nes knygos turi paslaptingas nematomas dureles, nematomus vartus, už kurių yra nuostabus vaizduotės ir svajonių pasaulis. Tik reikia tas dureles atverti ir drąsiai žengti į tą nuostabų knygų pasaulį.

Maironis
20psl apie Maironį. :)

Marti
Visą kaimo moters dalią, dažnai nepaprastai sunkią, patyrė rašytoja: vyro nesupratimą, girtuokliavimą, vaikų ligas ir nelaimingai susiklosčiusius likimus. Tačiau bėdos ir vargai tik dar labiau grūdino moters dvasią, skatino norą įveikti sunkumus, pavertė ją ryžtinga ir atkaklia. Viską nugalėjo jos optimizmas, ryžtas, valia, nors ir pasiguosdavo, jog "nėra tokio skausmo, kurio mano širdis nebūtų pakėlusi". Į literatūrą Žemaitė atėjo sulaukusi brandaus amžiaus. Atėjo mokytis ir tobulėti, nes noras pažinti kultūrą, šviesesnį gyvenimą buvo nenugalimas.
Dabar naršo: Mazea
^ Taisyklės / moksliukai 2.0 / info@moksliukai.lt
© 2012 / Variklis / Dizainas / Kūrimas ^Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas